mėgstu naktį kai visi ir viskas nurimsta ir tu lieki vienas stebėdamas mėnulio pilnatį ir mąstantis savo mintis
mėgstu naktį kai žvakės šviesa apšviečia tavo sąsiuvini ir mintis skaridančias kaip žiežirbos iš klajūnų laužo. mėgstu ilgas kalbas iki ryto kur tu tampame mes o mes tampame tu.
mėgstu naktį kai viskas atrodo taip toli ir svetima kai atrodo kad pasaulis laikosi ant nakties siūlo ir tik mėnulis keliauja tolyn nuo savęs į kitus.
mėgstu pačias tamsiausias valandas prieš auštant kai tik kregždės kalbasi su manim iš savo lizdelių ir lakštingala veja naktį.
mėgstu naktį kai keista muzika galvoje pradeda gausti eilėmis ir pamąstymais…
aš mėgstu naktį nes naktį jaučiuosi gyvas
